Muzikologija nuolatos permąsto centrų ir regionų sampratą iš istorinės ir politinės perspektyvų. Nors ši perskyra ir kolonizuojantis požiūris į periferijas ypač būdingas imperijoms (taip pat ir imperinėms muzikinėms kultūroms), Helmuto Looso požiūriu, „centrų ir regionų sąveikos klausimas susijęs […] su pačios muzikologijos disciplinos pagrindais“.
Trečiąjį dešimtmetį gyvuojančiam mūsų žurnalui regioniniai ryšiai ir istorijos visuomet buvo ypač svarbūs. Šiame numeryje leidinio tradiciją tęsia etnomuzikologinių straipsnių gausa – jų autoriai nagrinėja universalių fenomenų (laikas, ritualas, derinimas, notacija ir kt.), regioninių savitumų ir tarpregioninių ryšių sankirtas.
* * * * *
Musicology has been continually rethinking the concept of centers and regions from the historical and political perspectives. Although this divide and a colonizing approach to the periphery has been particularly prevalent in empires
(including imperial musical cultures), according to Helmut Loos, “the issue of the interaction of centers and regions is […] related to the very foundations of the discipline of musicology”.
Regional relationships and histories have always been paramount to our magazine over the three decades of its existence. In the present issue, the tradition is continued by the abundance of ethnomusicological articles: their authors examine the intersection of universal phenomena (time, rite, tuning, notation, etc.), regional specificity, and interregional relations in the musical practices of different communities.
Straipsniai
- Pratarmė | Foreword
-
Gražina DAUNORAVIČIENĖ.
Music Genotype as the Concept of the Theoretical Epistemology | Muzikos genotipas kaip teorinės epistemologijos konceptas -
Helmut LOOS.
Metropolises or Regions? The Problem and an Approach Using RISM Data | Metropoliai ar regionai? Problema ir požiūris, grindžiamas RISM duomenimis -
Žanna PÄRTLAS.
Rising and Falling Tonality in Seto Multipart Songs (Southeast Estonia). The Kergütämine Technique and Its Functions | Kylanti ir krintanti tonacija setų etnografinio regiono (Pietryčių Estija) daugiabalsėse dainose. Kergütämine technika ir jos funkcijos -
Evgenia KHAZDAN.
From Masoretic Signs to Cantillation Marks: Initial Steps (On the Virtual Dialogue between Alfonso de Zamora and Johannes Reuchlin) | Nuo masoretinių iki kantiliacijos ženklų: pirmieji žingsniai (virtualus Alfonso de Zamoros ir Johanneso Reuchlino dialogas) -
Iryna KLYMENKO.
Some Common Forms of Ritual Songs. Slavic-Baltic (Ukrainian-Belarusian-Polish-Lithuanian) Area | Apie kai kurias tipines ritualinių dainų formas: slavų ir baltų (ukrainiečių-baltarusių-lenkų-lietuvių) arealas -
Rytis AMBRAZEVIČIUS.
Time Performance Rules in Dzūkai Solo Singing | Laiko domeno atlikimo dėsniai dzūkų soliniame dainavime -
Vytautas GERMANAVIČIUS.
Mikrotoninių intervalinių santykių identifikacija lietuvių tradicinėje vokalinėje ir instrumentinėje muzikoje | Identification of Microtonal Intervallic Relations in Lithuanian Vocal and Instrumental Folk Music -
Baiba JAUNSLAVIETE.
Latvian Music in the Forums of the Composers Union from the Late 1970s until the Late 1980s: Main Manifestations of Sociocultural Change | Latvių muzika Kompozitorių sąjungos forumuose nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos iki devintojo dešimtmečio pabaigos: sociokultūrinių pokyčių raiška -
Živilė TAMAŠEVIČIENĖ.
Notae ignotae: nežinomas Juozo Naujalio motetų rankraščių sąsiuvinis | Notae ignotae: The Undiscovered Manuscript Notebook of Juozas Naujalis’s Motets -
Yusuke ISHII, Rima POVILIONIENĖ.
Vytauto Bacevičiaus etiudai fortepijonui: pastabos apie opuso 19 rankraštį | Etudes for Piano by Vytautas Bacevičius: Remarks on the Manuscript of Opus 19 -
Darius KUČINSKAS.
Kompozitorius Adomas Grigaliūnas | Composer Adomas Grigaliūnas -
Danutė PETRAUSKAITĖ.
Robertas Varnas – išeivijos muzikinės kultūros puoselėtojas | Robertas Varnas – Promoter of Exile Music Culture -
Recenzija. Mykolas Jurgis DRUNGA.
Daugiabalsis dvitomis - Apie autorius | About the authors